Statybos ir darbo sauga Vilniuje: pavojai ir prevencija

darbo sauga VilniujeKiekvieno darbdavio asmeninei atsakomybei priskiriama įmonėje vykdoma darbo sauga. Deja, praktika rodo, kad minėtasis aspektas kelia gana daug klausimų. Iš tiesų darbo sauga Vilniuje ar kitame Lietuvos mieste reikalauja itin daug mūsų dėmesio – tyrimai rodo, kad nelaimingų atsitikimų skaičius yra aukštas, o profesiniai susirgimai – viena dažniausių asmens negalavimų priežasčių.

Lietuvos statybų sektorius laikomas vienu pavojingiausiu. Kiekvienais metais statybvietėse užfiksuojama daugiau nei 10 mirtinų nelaimingų atsitikimų atvejų ir kelis kartus daugiau – nelaimingų atsitikimų, sukėlusių itin sunkias pasekmes. Didžiausias nelaimingų atsitikimų skaičius siejamas su kritimo iš aukščio rizika. Itin daug nelaimių įvyksta ir dėl paslydimo, darbo neteisingoje padėtyje ar netinkamai naudojamų apsaugos priemonių. Fizinių nelaimių įvyksta keliant sunkius svorius ir nesilaikant saugumo dirbant su technika.

Darbo sauga Vilniuje ir mažesniuose Lietuvos miestuose kelia itin rimtų klausimų – specialistai teigia, kad didžioji dalis nelaimingų atsitikimų siejami su prastai organizuojamu darbu, t. y. darbas vykdomas nesilaikant saugos reikalavimų, nenaudojant asmeninės apsaugos priemonių, itin dažnai – darbuotojui nežinant apie galimą pavojų ir rizikos faktorių prevenciją. Siekiant išvengti galimų nelaimių, būtina racionaliai įvertinti statybų sektoriaus pavojus. Beje, priešingai nei daugelyje kitų verslo sričių, statybose būtina atsižvelgti į kiekvieno darbuotojo saugumą ir numatyti konkrečiai veiklai skirtas apsaugos priemones, t. y. nors privalu galvoti ir apie grupinius apsaugos mokymus bei kolektyvines saugos priemones, negalima pamiršti, kad kiekvienas darbuotojas susiduria su individualiais iššūkiais.

Paprastai darbo sauga Vilniuje siejama su keliais pagrindiniais statybvietės rizikos veiksniais: nukritimu, elektros smūgiu, krentančiais objektais, nuolatiniu triukšmu, vibracija, ergonomikos reikalavimų nevykdymu, sąlyčiu su pavojingomis medžiagomis ir t. t. Siekiant pasirūpinti darbuotojų sauga ir sveikata, visų pirma būtina didinti darbuotojų sąmoningumą ir skatinti naudotis visomis saugos priemonėmis, t. y. darbuotojas turi rūpintis savo sveikata, nepriklausomai nuo darbdavio pastangų. Darbdavys savo ruožtu turi užtikrinti saugią darbo aplinką ir pasirūpinti visomis kolektyvinės ir asmeninės apsaugos priemonėmis. Jei darbdavys neturi kvalifikacijos darbo saugos mokymų organizavimui, vadovas turi bendradarbiauti su kompetentingais asmenimis, kurie veda darbo saugos instruktažus, padeda įvertinti darbo riziką ir numato efektyviausias apsaugos priemones. Primename, kad sudarius darbo sutartį, darbuotojas turi būti informuojamas apie profesinę riziką (kuri yra susijusi ne tik su įmonės vykdoma veikla, bet ir konkrečia darbo vieta), apie įmonėje galiojančius darbo saugos reikalavimus ir jų įgyvendinimo būdus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.