Rūpinimasis savimi užtikrina tvirtą sveikatą ir laimingą gyvenimą

Prasta savijauta ir bloga sveikata tiesiogiai paveikia mūsų gyvenimo kokybę, blogina nuotaiką ir atima iš mūsų gyvenimo džiaugsmą. Todėl jei jums aktualu, kaip pradėti rūpintis savimi, pats metas susipažinti su keliais praktiškais patarimais.

Teisingai maitinkitės

Papildomo svorio priaugimą gali nulemti daugybė įvairių veiksnių, pradedant tam tikrų vaistų vartojimu ir baigiant prasta mityba, paremta nesveikais maisto produktais. Maisto produktai, kuriuose yra daug kalorijų ir „blogųjų“ riebalų, gali padidinti mūsų kraujo spaudimą ir cholesterolio lygį kraujyje. Tai gali tiesiogiai prisidėti prie spartesnio svorio augimo ir įvairių rimtų problemų, tokių kaip diabetas ar širdies ligos, atsiradimo. Todėl svarbu pasirūpinti savo sveika ir subalansuota mityba.

  • Kasdien vartokite pakankamai skirtingų vaisių ir daržovių, nepamirštant tamsių ir oranžinės spalvos daržovių, pupų, pupelių ir kt.
  • Vietoje rafinuotų grūdų rinkitės pilno grūdo produktus.
  • Nepamirškite pasirūpinti pakankamu kalcio kiekiu (paprastai daugiausiai jo gauname vartodami pieno produktus).
  • Jei valgote mėsą, stenkitės rinktis liesą mėsą ir paukštieną, kartu nepamirštant ir žuvies. Žinoma, ankštinės daržovės, riešutai ir sėklos taip pat turėtų atrasti vietą jūsų kasdienės mitybos racione.
  • Nepraleiskite valgymų – subalansuotas kasdienės mitybos grafikas padeda užtikrinti tolygų energijos lygį, padeda apsisaugoti nuo cukraus lygio kraujyje sumažėjimo ir kitų sveikatos problemų.
  • Užkandžiaukite protingai. Tai reiškia, kad turėtumėte rinktis tik sveikus užkandžius, tokius kaip riešutai, švieži arba džiovinti vaisiai ir kt.
  • Siekite tinkamo balanso. Jūsų organizmui reikia labai skirtingų maisto produktų, todėl turėtumėte subalansuoti angliavandenių, baltymų ir riebalų kiekį. Tai užtikrins ne tik puikią savijautą, tačiau ir gerą nuotaiką.

Mityba ir depresija

Kai kurių atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad gali egzistuoti ryšys tarp depresijos ir mitybos. Kelios iš maistingųjų medžiagų, galinčių padėti kovoti su depresija, yra:

  • Vitaminas B12 ir folatai. Puikūs vitamino B12 šaltiniai yra žuvis, tokia kaip lašiša, upėtakis, tunas ir sardinės, sausi pusryčiai (kurie yra prisotinti vitaminais), kepenėlės, moliuskai, jautiena, pienas ir pieno produktai, kiaušiniai ir kt. Tuo tarpu folatai randami tamsiose lapinėse daržovėse, migdoluose, pieno produktuose ir vitaminais prisotintuose pilno grūdo sausuose pusryčiuose.
  • Omega-3 riebalų rūgštys. Geriausias omega-3 riebalų rūgščių šaltinis yra riebi žuvis, tokia kaip lašiša, šamas, upėtakis, sardinės ir skumbrė. Taip pat šių svarbių riebalų rūgščių yra ir sėmenyse, graikiniuose riešutuose, kiaušinių tryniuose, austrėse, chia sėklose, sojų pupelėse ir kt.

Aktyvus gyvenimas

Pasirūpinus sveika ir subalansuota mityba taip pat reikėtų pakankamai dėmesio skirti ir savo fiziniam aktyvumui. Reguliarus sportas gali padėti padidinti jūsų pasitikėjimą savimi, sumažinti jaučiamą stresą, nerimą ir depresiją, pagerinti jūsų miegą, išsaugoti optimalų kūno svorį ir pagerinti bendrą savijautą. Tai reiškia, kad aktyvus gyvenimo būdas yra veiksmingas priešnuodis prieš daugybę sveikatos sutrikimų ir ligų.

Žinoma, jei iki šiol jūs nesportavote ir jūsų fizinio aktyvumo lygis buvo minimalus, fizinio krūvio lygį turėtumėte pradėti didinti palaipsniui. Tokiu būdu sportuoti jums bus ne tik lengviau, tačiau taip pat galėsite išvengti ir motyvacijos trūkumo, nemalonių fizinių pojūčių ir nuovargio, kuris galėtų kilti persisportavus. Taigi, pradžioje galite kasdien lengvai aerobiniai veiklai skirti bent 30 min., o tuomet, kai jausitės sutvirtėję ir pasiruošę, fizinio krūvio lygį ir treniruočių intensyvumą galite padidinti.

Pakankamas poilsis

Poilsio trūkumas gali paveikti jūsų nuotaiką ir bendrą savijautą. Nepakankamas poilsis gali susilpninti ir jūsų imuninę sistemą, todėl padidės įvairių susirgimų rizika. Todėl norint sumažinti depresijos ir nerimo, širdies ligų ir vėžio, prastos atminties, suprastėjusių imuninės sistemos funkcijų, papildomo svorio priaugimo ir kitų sveikatos sutrikimų riziką, reikėtų nepamiršti ir ramaus bei kokybiško poilsio.

Taip pat turėtumėte pasistengti atsisakyti ir visų žalingų įpročių, pakankamai laiko skirti kokybiškam miegui, daugiau dėmesio skirti streso valdymui, nepamiršti bendravimo ir socializacijos bei reguliariai lankytis pas savo gydytoją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.