Nuo pirmųjų monetų iki greitųjų kreditų

greitieji kreditaiPinigai – įdomi tema. Tai ir viso pasaulio ekonomika, ir kiekvieno iš mūsų finansiniai ištekliai. Pinigai sietini tiek su būtinosiomis reikmėmis, tiek su pertekliniu vartojimu. Yra įvairių valiutų, visokiausių banknotų ir monetų. Kiek žinoma, pirmosios monetos atsirado prieš 2700 metų. Nemažas laiko tarpas, ar ne? Tačiau popierinės valiutos istorija trumpesnė – nuo XI amžiaus. Šiais laikais naudojamos tiek monetos, tiek banknotai. Ir dar lėšų pervedimai. O pritrūkus pinigų dėmesį atkreipia greitieji kreditai.

Į kreditų istorijos vingius nesigilinsime, tačiau pasakysime, kad tai labai prieštaringa tema. Vieni žmonės teigia, jog greitieji kreditai nėra labai geras sprendimas. Tokią nuomonę paprastai padiktuoja negatyvūs pavyzdžiai, kurių aplinkoje išties yra. Kalbame atvirai, juk kam cenzūruoti informaciją. Labai daug vartotojų sugeba atsirinkti, kas yra kas. Tad būtų netgi skeptiškai vertinama, jeigu šiose eilutėse pateiktume vien tokias skambias frazes kaip „tai bent!“ arba „koks nuostabus variantas!“

Diskusijos apie kreditus gali rutuliotis ilgai. Bet ar žinote, kad greitųjų kreditų gerosios ir blogosios savybės priklauso nuo konkrečių skolintojų? Juk perkant kokias nors prekes ar naudojantis paslaugomis pavyksta susiformuoti nuomonę tiek apie patį pardavimo objektą, tiek apie pardavėją / paslaugos teikėją. Vienur įsigyjamas itin kokybiškas produktas už priimtiną kainą, o kitur, deja, tenka nusivilti. Taip ir skolinimosi sklandumas priklauso nuo to, į kokią įmonę kreipiamasi.

Žinot, nors ir žadėjome nesigilinti į istorijos vingius, vis dėlto greitieji kreditai neatsiejami nuo šio diskurso. Kodėl? Nes tai yra kitimo įrodymas. Keičiasi pinigų samprata, vartojimo įpročiai. Ir kreditai liudija šitokias metamorfozes. Atsiradus pirmiesiems pinigams gal net minties nebuvo jų skolinti(s). O štai dabar ir skolinama, ir skolinamasi. O tai, kad prie daiktavardžio „kreditai“ pridėtas būdvardis „greitieji“, sufleruoja apie progresą. Ir tas greitis tikrai jaučiamas. Rodos, ką tik užpildei paraišką, pasirašei sutartį, o pinigai jau sąskaitoje. Todėl vienokių ar kitokių liaupsių skolintojai sulaukia.

Deja, kartais tiek paslaugas teikiančios įmonės, tiek jų klientai pamiršta atsakomybę. Ir tuomet išeina šnipštas. Kad būtų ne šnipštas, skolintis reikia atsakingai. Ir ne iš bet ko.

Greitieji kreditai – itin populiari šių laikų paslauga. Paslauga, kur atsakomybė turi atlikti didžiulį vaidmenį. Be viso to dar svarbu įsigilinti į sutarties sąlygas. Ir apskritai apsvarstyti, ar kreditą tikrai imti, ar visgi pavyks apsieiti ir be jo. Jei nusprendžiama, kad skolinimasis padės, tuomet reikšmė teikiama sumai. Bet susikoncentravus į šį skaičių būtina nepamiršti ir grąžinimo termino. Bei, aišku, palūkanų. Kitaip sakant, viską pravartu gerai sustyguoti, kad vėliau grąžinimo terminas ar kita sąlyga nepasirodytų netikėta.

Kaip minėta, greitieji kreditai sulaukia skirtingų nuomonių. Ir tai tiesiog natūralu. Daug kas priklauso nuo vartotojų. Jei šie skolinasi negalvodami, tai rezultatas, žinoma, bus nekoks. Bet jei apgalvojami svarbūs finansiniai aspektai, tai situacijoje atsiranda daugiau optimizmo.

Ar reikia ką nors pridurti? Nebent papildyti praeitą mintį apie prieštaringumą. Kreditai gali pagelbėti, bet jei naudojami neatsakingai, sukuria priešingą efektą. Tad atsakomybė, atsakomybė, atsakomybė ir dar devynis kartus atsakomybė. Kai skolinamasi apgalvotai, mažiau nusiskundimų, mažiau problemų, mažiau rūpesčių.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *